- patavikos
- patavikõs adv. Pl iš paskos, įkandin, paskuivikos: Nuėjo pulkas žmonių, ir šuva patavikõs nubėgo Slm. Tik spėjau parvažiuoti namo, patavikõs pribuvo ir žentas Antš. Patavikõs išsivijo Skp. Dešimt vežimų nuvažiavo patavikõs Kp. Mėšlą krato patavikõs (tuoj pat), kaip išverčia iš vežimo Kp. Rugius kirtom ir patavikõs rišėm, statėm Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.